- svyrinėjimas
- svyrinė́jimas sm. (1) KII223, Rtr, KŽ, svirinė́jimas (1) Rtr, KŽ 1. K → svyrinėti 1. | prk.: Svyrinėjimo kupka R98, MŽ128. 2. → svyrinėti 3: Yra rašytojų, kurie reikalauja, kad gramatikoje nebūtų svyrinėjimų, kad būtų pasakyta, kaip tikrai reikėtų kalbėti ir rašyti J.Jabl.
Dictionary of the Lithuanian Language.